Mykolo Kazimiero Paco g. ir Pavasario g.

Sukūrė: Živilė 0

KOVO 16 • 2017: SUSITINKA

pacas ir pavasaris

Mykolas Kazimieras Pacas karys ir politikas, LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada, tikras Baroko žmogus. Pasakojama, kad Pacas gyveno nepaprastai asketiškai ir pamaldžiai. Vykdant Paco valią, jo palaikai buvo palaidoti po žmonių mindomu Šv. Petro ir Povilo bažnyčios slenksčiu. LDK didžiojo etmono kapo vietą žymėjo lenta su vieninteliu įrašu: Hic iacet peccator Čia guli nusidėjėlis“. 

Martyno Počobuto g. ir Saulėtekio al.

Sukūrė: Agnė 0

GRUODŽIO 8 • 2016: SUSITINKA

Pocobutas ir Sauletekis

Kažką panašaus 1793 m. rugsėjo 5 d. Gardine stebėdamas beveik visišką (94%) Saulės užtemimą galėjo pasižymėti Martynas Počobutas, kurio iniciatyva Vilniaus universitete nuo 1770 m. kasdien pradėti aprašinėti orai (beje, Universiteto meteorologijos stotis orus nenutrūkstamai aprašinėja iki šiol). Tądien, galima sakyti, Saulė užtekėjo du kartus – tačiau nenumaldomai artėjo kitas, LDK, saulėlydis.

Barboros Radvilaitės g. ir Šiltadaržio g.

Sukūrė: Živilė 0

LAKPRIČIO 28 • 2016: SUSITINKA

Radvilaite ir Siltadarzis

Barboros Radvilaitės gyvenimas apipintas gandais ir legendomis. Pasakojama, kad Barboros Radvilaitės mylimasis Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas buvo įrengęs slaptą įėjimą iš savo pilies į Radvilų rūmus. Pasklidus gandams apie slaptus susitikimus, Barboros brolis Mikalojus Radvila Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Radvila Juodasis pareikalavo Žygimanto Augusto baigti slapukavus – arba liautis lankytis, arba susituokti. Ir ką – 1547 m. Žygimantas Augustas vedė Barborą Radvilaitę. Čia, mieli skaitytojai, slaptasis įėjimas paslėtas šiltadaržyje, o Barboros nerimas dėl susekimo ir valdingas Radvilų giminės didikės tonas – lietuvių liaudies dainos „Kas po mano sodelį vaikščiojo?“ žodžiuose ir švelnioje melodijoje.

Alberto Goštauto g. ir Antano Tumėno g.

Sukūrė: Monika 0

LAKPRIČIO 24 • 2016: SUSITINKA

Gostautas ir Tumenas

Albertas Goštautas ir Antanas Tumėnas aptarinėja savo bendrą interesą – Lietuvos įstatymų sistemą, prie kurios kūrimo jie abu prisidėjo skirtingais laikais. Albertas Goštautas – Pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) autorius, Antanas Tumėnas – 1922 m. priimtos Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijos pirmininkas.